1

Sprendimų priėmimo procesas yra loginis mąstymo procesas skirtas pasirinkti tinkamiausią veiksmų variantą iš daugybės alternatyvų.

 „The thought process of selecting a logical choice from the available options

http://www.businessdictionary.com/definition/decision-making.html#ixzz4Go8goQ6V

NATO karininkai puikiai žino ir supranta koks yra svarbus savalaikis sprendimų priėmimas. Karinio konflikto metu, nuo to gali priklausyti daugybės žmonių gyvybės. Rengiant karininkus sprendimų priėmimo proceso mokymui skiriama labai daug dėmesio, o NATO kariuomenėse sprendimų priėmimo proceso procedūros yra nuolatos tobulinamos ir šlifuojamos įvairiausių mokymų metu. Šiam procesui skiriama nemažiau nei 50 proc. laiko studijuojant NATO kariniuose koledžuose, jis nuolatos kartojamas ir tobulinamas kariniuose vienetuose. Ir ne be reikalo -  pavėluotas  nors ir labai išmintingas sprendimas, gali būti didelės nelaimės priežastis. Todėl, sprendimų priėmimo greitis ir  kokybė yra esminiai faktoriai dedantys pagrindą sėkmingai tolimesnių veiksmų eigai!

Silpnoji grandis

Nenuostabau, kad į tai didelį dėmesį atkreipė ir NATO aukščiausiasis Aljanso vadas transformacijai  (Supreme allied commander for transformation) generolas Denis Mercier http://www.ft.com/cms/s/0/0455dcb2-55a7-11e6-9664-e0bdc13c3bef.html#ixzz4Gm1kWXgN. Jis  pastebėjo, kad NATO valstybių karinės pajėgos yra pasiruošusios ir išmokintos priimti greitus ir kokybiškus sprendimus, tačiau tų valstybių valdžios institucijos to padaryti visiškai negeba. O  ką tai reiškia kolektyvinės NATO gynybos kontekste? Matyt, jau atėjo laikas atvirai pripažinti, kad  tai yra mūsų silpnoji grandis. Pavyzdžiui,   agresoriui  užpuolus vieną iš NATO valstybių, pvz. Lietuvą, NATO Šiaurės Atlanto taryba (North Atlantic Counsel/ NAC) įsiveltų į be galo ilgas, lėtas biurokratines procedūras,  svarstymus, diskusijas, konsultacijas ir polemikas. Todėl sprendimas dėl NATO pajėgų panaudojimo siekiant apginti užpultą valstybę, greičiausiai būtų priimtas beviltiškai  pavėluotai.  Generolas D. Mercier pastebėjo, kad NATO gynybos efektyvumas remiasi kariniu gebėjimu operatyviai reaguoti į iškilusias grėsmes, bet jis yra sąlygojamas  politinio sprendimo priėmimo greičio bei kokybės.  „Mes galime turėti karines pajėgas gebančias raguoti per 24 valandas, bet jos tai gali atlikti, tik po NAC sprendimo,“- teigia generolas.

Pastaruoju metu NATO karo ekspertai ne kartą perspėjo, kad agresyvi Rusijos strategija remiasi provokacijomis, kurias yra sudėtinga vienareikšmiškai įvertinti ir pritaikyti konvencinius NATO pripažintus vertinimo kriterijus. Dėl tokios mūsų kaimynės elgsenos gyvybiškai svarbus ir savalaikis politinio sprendimo procesas gali būti paralyžiuotas, tiesiogine  šio žodžio prasme .

Pavyzdžiui, š.m. vasario mėnesį NATO krašto apsaugos ministrams, jų susitikimo metu,  buvo pateiktas hipotetinis, bet labai realus scenarijus apie hibridinę ataką prieš Lietuvą: kibernetinės atakos prieš svarbiausią valstybės infrastruktūrą, Klaipėdos uosto blokavimas ir Maskvos surežisuotos masinės riaušės visoje Lietuvos teritorijoje. Šio „stalo žaidimo“ metu išryškėjo daug problemų, kurios dar kartą patvirtino, kad tinkamų ir savalaikių politinių sprendimų, reikalui esant, gali ir nebūti. Apie tai būtina kalbėti ir ieškoti sprendimo būdų, bet ne slėptis lyg stručiui galvą į smėlį atstačius užpakalį spyriui.

Naujų galimybių paieška

Tarp kitų svarbių klausimų, buvo atkreiptas didelis dėmesys ir į žvalgybinės informacijos surinkimo ir dalijimosi problemas, kurios sąlygoja svarbiausią trūkumą – greito atsako nebuvimą. Generolas D. Mercier padarė išvadą, kad NATO turi iš naujo įvertinti, kaip žvalgybinė informacija turi būti pristatoma ir pateikiama politikams, tam, kad jie galėtų greitai ir laiku įvertinti grėsmes bei priimti reikalingus sprendimus. Putino Rusijos invazijos į Ukrainą metu, buvo įvertinta, kad vien tik iš atvirų šaltinių surinkta informacija  nebūna labai naudinga, jei ji neparemiama klasifikuotos informacijos šaltiniais (t.y. žvalgybine informacija). Taigi, prieita išvados, kad klasifikuotos informacijos pateikimo procedūros turėtų (ir gali) būti greitesnės. Žvalgybinės informacijos savalaikis platinimas yra ypač svarbus jau vykstant operacijoms. Sudėtingos slaptos informacijos viešinimo ir saugumo procedūros yra didelis trikdis jos paskelbimui ir tai įtakoja  jos išplatinimo greitį. Dėl šio faktoriaus nukenčia ir pačių sprendimų greitis ir kokybė.

Yra  ir dar kita galimybė.  Kol nevyksta aktyvūs karo veiksmai, labai svarbu yra išnaudoti NATO valstybėse esančius ne žvalgybinius informacijos tiekimo šaltinius. Tai  šaltiniai, kurie surenka informaciją iš atvirų (neįslaptintų) kanalų, ją apdoroja ir pateikia vertinimus. Šiuo metu NATO transformacijos vadovybė, siekdama padidinti aljanso valstybių sprendimų priėmimo greitį, vysto naują  koncepciją. Jos  tikslas yra padėti NATO valstybių politikams ir sprendimų priėmėjams suformuluoti pradinį strateginį besivystančios situacijos įvertinimą, remiantis tik neįslaptinta informacija arba informacija iš atvirų šaltinių. Generolas D.Mercier pakomentavo: „Jei mes tai padarysime, galėsime apimti žymiai didesnį analizuojamų parametrų spektrą“. 

Informacijos gavimo, analizės ir sprendimo priėmimo greitis yra pats svarbiausias aspektas reaguojant į priešo ketinimus ar veiksmus. Vadinasi, turi būti daug efektyviau naudojami atviri informacijos šaltiniai per diplomatines tarnybas, idėjų kalves („think- tanks“), akademikus ir vietinius valstybių atstovus. Naudojimasis vien tik karinės žvalgybos informacija toli gražu nebeužtikrina iškilusių NATO valstybių saugumo poreikių.

Reikėtų padėkoti NATO generolui, kad pagaliau atkreipė deramą dėmesį ir įvertino, koks svarbus yra NATO politinės vadovybės savalaikis sprendimas. Logiška, kad NATO valstybių kolektyvinio sprendimo greitis labai priklauso ir nuo to, kaip greitai toks sprendimas  būtų priimtas pačių NATO valstybių viduje.

Akivaizdu, kad Lietuvos sprendimų priėmėjai reaguodami į NATO generolo išsakytas mintis, tikrai turi ką tobulinti šioje sferoje. Reikia pripažinti, kad ekspertinės analizės procedūros ir jos pateikimas tinkamai neorganizuotas nei Lietuvos viduje, nei tarp NATO valstybių.  Šiuo metu dar toli gražu neišnaudojamos visos „think – tank“ ir kitos ekspertinės galimybės. Lietuvos politinių mokslų institutai, įvairūs studijų centrai ir fondai iš esmės dirba vystydami akademinį potencialą, šviečia visuomenę, komentuoja geopolitinę aplinką, tačiau šie intelektualiniai resursai visai nepanaudojami priimamų politinių sprendimų procese. Ateityje gerinant sprendimo priėmimo procedūras būtina juos įtraukti kaip realią paramą.  Jų ekspertizė ir žinios yra vystomos tik iš atvirų šaltinių ir tai yra būtent tas gyvybiškai reikalingas ir didelis „analizuojamų parametrų spektras“, kuris ir buvo įvardintas NATO aukščiausiojo vado transformacijai

Efektyvus NATO gynybos organizavimas reikalauja gebėjimo priimti savalaikius, koordinuotus, iš anksto apgalvotus suderintus ir kokybiškus  politinius ir karinius sprendimus. Šioje dėlionėje reikia visų elementų negaištant brangaus laiko, todėl negalima pamiršti senos lietuvių patarlės: ne laikas šunis lakinti, kai reikia į medžioklę joti.

Ats (PLK) Vaidotas Malinionis         

Gynybos parmos fondas

Svetainėje lankosi 7 svečiai ir nėra prisijungusių narių