4               
Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Jonas Kronkaitis

                 Kalbėsiu apie Lietuvos perspektyvą, Jos saugumą.  Tai tema kuri jau daug metų mane kamuoja. Savaime aišku, kad valstybės ateitis, Jos perspektyva, priklauso ne tik nuo Jos ginkluotų pajėgų, bet nuo geografijos, ekonomikos, žemės resursų, kultūros, taip pat  ir (svarbiausia) nuo visuomenės valios. Vaidmuo kitų, ypatingai galingų valstybių, yra labai svarbus. Dabar matome labai akivaizdų regioninį bei globalizacijos procesą kurio pasekmėje kylantys konfliktai yra sprendžiami jėga.  Artimųjų Rytų ir Afrikos chaosas liečia Europą bei  JAV. NATO valstybių dėmėsis dabar nukreiptas į tą regioną. Matome NATO ir ES narių vidinę sumaištį ir galimas aljanso skaldymo pasekmes. Didžioji Britanija  jau pasitraukė iš ES. Turkijos prezidentas Erdegonpataikauja Putinui. Silpnai atrodo Italija ir Graikija. Nedžiuginantys signalai iš Slovėnijos ir Vengrijos.  Lenkijos J. Kačinskio valdančioji partija su autokratiniais įstatymais, tolsta nuo ES.

 

                 Ne simetriniai karai Sirijoje, Libijoje, bei  bendrai visokio pobūdžio konfliktai visame regione, sukėlė masinę žmonių migraciją į Vakarų Europą.

                 Klimato pokyčiai nualina kaip kuriuos kraštus ir tai taip pat  skatina  migraciją. Vien švaraus vandens trūkumas verčia žmonių perdislokavimą. Didelė migracija į Vakarų Europą  naudinga Putinui, bet tik  laikinaiJis Sirijoje savo barbarizmu spartina tą migraciją. Bombarduojami žmonės bėga kur saugiau.

                 Yra ir kitų globalizacijos procese rodiklių kurie byloja didėjančius konfliktus ir civilizacijų susikirtimą kurio ir Putinas neišvengs.

       Jungtinių Tautų duomenys rodo, kad yra didelis  gimstamumo koeficiento disbalansas tarp žemynų.  Europos gimstamumo koeficientas yra tik 1,6. Išlaikyti pastovų gyventojų skaičių turėtu būti bent 2,1;  Lietuvos tik 1,2 ( vienas iš žemiausių pasaulyje),  o Afrikos 4,71 (Nigerijos 5,74).Tame žemyne daug skurdo, korupcijos ir kraują liejančių konfliktų. Indijoje dabar 1,33 milijardai gyventojų, nuo 2010 metų priaugo  net 259 mil.  Indijoje didelė disproporcija tarp lyčių - 43 milijonai daugiau vyrų kaip moterų. Prognozuojama, kad ta disproporcija išaugas 60 mil. iki 2050 metų. Kinijoje lyčių disproporcija labai panaši.

                

                 Šiuo metu pasaulyje gyvena maždaug 7,5 milijardai žmonių. Iki 2050 metų sieks 9,7 milijardus . Pasaulis turės išlaikyti 2,2 milijardus daugiau gyventojų, o Afrika ir Azija atsakingos už 86 procentus šio augimo. Musulmonų  ypatingai daugėja. Trūkumas dirbamos žemės ir švaraus vandens skatins migruoti ten kur to pakankamai yra.

      Atkreipiu jūsų dėmesį į šiuos duomenis, kadangi jie byloja daugelį metų įvairaus pobūdžio konfliktų ir nesiliaujančią migraciją iš skurstančių kraštų į pasiturinčias. Tas procesas jau kurį laiką vyksta.  Klausimas, ar Lietuvos valdžia svarsto kylančias grėsmes iš globalizacijos ir tam ruošiasi, ir ne tik dabartinei grėsmei kylančiai iš Jos didžiojo kaimyno? Ar tas kaimynas, svajojantis apie Petro didžiojo imperiją, pamasto kas laukia jo globalizacijos  kontekste?  Rusijoj  dabar 144 milijonai gyventojų. Valstybė su didžiausia teritorija pasaulyje 2050 metais  galimai liks tik su 101 mil. rusų.  Rusijos didelis mirštamumas, mažas gimstamumas bei emigracija, naikina šią tautą. Iš Rusijos emigruoja ir pinigai. Rusijoje dabar jau virš 12% musulmonų ir jų skaičiai auga.

                 Dabartinė padėtis Lietuvoje pakankamai gera. Technologinė pramonė tikrai stiprėja ir turi neblogą rinką savo produktams. Bendro Vidaus produkto augimo vidurkis nuo 2001 metų yra 4,2 %, vienas iš Europos geresnių . Prognoze šiems metams 2.8%. Atrodo, kad ekonomika, bent jau artimesniu laiku, toliau gerės. Žmonės kaimuose ir kai kuriuose rajonuose vis dar sunkiai verčiasi, bet su Europos Sąjungos parama, atsigauna. Vis dėl to emigracijos problema nėra sprendžiama.

                 Lietuva prieš keletą metų sugebėjo atsispirti prieš dideles Rusijos pastangas išlaikyti Lietuva pririštą prie jos naftos ir gamtinių dujų.  Lietuva pastatė Butingės terminalą, kad galėtų naftą pirkti  pasaulinėje  rinkoje. Pernai sugebėjo pereiti į laisvą rinką per suskystintų dujų terminalą. Ji jungiasi prie Švedijos elektros tinklo. Tai labai svarbios sėkmės kurių Rusija nesugebėjo blokuoti.  Dar liko viena energetinė grėsmė, tai Astravo atominė elektrinė kurią stato Baltarusiai tik 20 km. nuo Lietuvos sienos  ir planuoja parduoti savo elektrą  į Vakarus, naudodama Lietuvos infrastruktūrą. Vyriausybė labai aplaidžiai į šį svarbų reikalą reaguoja.

                 Nesu aiškiaregis, bet pritariu patarlei, kad geriausiai prognozuoti ateitį, tai ją kurti.  Keliolika metų kartu su kolegomis, Oro pajėgu pulkininku Romu Kilikausku ir Jūrų pėstininkų pulkininku Algiu Garsiu  dėjome visas pastangas padėti Lietuvai kurti tokias karines pajėgas, kad bent dėl ne adekvačios kariuomenės, Lietuva neprarastų savo ateities . Vykome į  Lietuvą 1997 metais negalvodami apie globalizacijos pasekmes, bet padėti sukurti tinkamą jos gynybai kariuomenę. Buvo palanki padėtis, nes Krašto apsaugos ministras Česlovas Stankevičius, atsidavęs žmogus, su kompetencija bei sąžiningas, pakvietė mane eiti vice ministro pareigas.   Pulkininkas Kilikauskas tapo Vidaus reikalų vice ministras, vėliau Krašto apsaugos vice ministras , o pulkininkas Garsys Krašto apsaugos generalinis inspektorius. Lietuvos apsaugai šių dviejų kolegų įnašas buvo labai didelis.

                 Per  Č. Stankevičiaus keturis kadencijos metus vyko transformacija, kuri padėjo pagrindą aukštos kokybės kariuomenei, galinčiai NATO sudėtyje svariai prisidėti prie Lietuvos saugumo. Tie keturi metai ir nusvėrė ,kad NATO pakvietė Lietuvą tapti nare. Paminėsiu tik keletą tų keturių metų transformacijos sėkmių:

                 Su britų pagalba Karo akademija reformuota pagal Britų Karo akademijos programą.

                 Įsteigtas centralizuotas šauktinių karių  bazinis apmokymas pagal Britų jūrų pėstininkų programą. Britai parengė puskarininkius instruktorius. Mokomasis pulkas parengdavo po 4,000 tūkstančius karių per metus. Virš 70 procentų šauktinių norėdavo likti kariuomenėje. Centriniam parengimui buvo prieštaravimų, o sekantis Krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius  norėjo grįžti prie sovietinio modelio. Tik NATO generalinio direktoriaus, besilankant Lietuvoj perspėjus to nedaryti, paliko kaip buvo. Sovietinis modelis, tai ruošti naujokus batalionuose. Sovietų kariuomenėje šauktiniai buvo išnaudojami ir labai prastai parengti.        

                 Įsteigta Puskarininkių mokykla pagal JAV programą, suteikti seržantams daugiau teisių, atsakomybės ir prestižo ir tapo pavyzdys kitoms Centrinės Europos valstybėms.

                 Kariuomenės struktūra perorganizuota pagal NATO standartus ir Lietuvos gynybos poreikius.

                 Gautas iš JAV sutikimas priimti Lietuvos kadetus į JAV karines akademijas kaip West Point, Anapolis, Oro pajegų akademiją. Taip pat karininkus į koledžuskaip Command and General Staff  College ir Army War College. JAV padengdavo mokslo išlaidas.  2000 metais 230 karių mokėsi užsienyje.

                 Daug ginkluotės įsigyta už simbolines kainas. Keliasdešimt remontuotų, bet  kaip nauji šarvuočiai po  $1,000 iš Vokietijos, kurie nauji kainavo kelias dešimt kartų daugiau.

                 Tūkstančiai šautuvų gauti veltui iš JAV.  Daug ginkluotės dovanota iš Švedijos.  Iš JAV nupirkta pažangiausi prieš tankiniai ginklai JAVELIN. Vėliau priešlėktuviniai Stinger ir dar daugiau ginkluotės.  

                 Kardinaliai pakeistas požiūris į kareivį. Kareivis įgavo tinkamą įvertinimą. Naujokų išnaudojimas, būdingas sovietų kariuomenėje, išgyvendintas. Lyderystė pagal vakarietišką modelį. Pagarba dvi pusė. Mačiau atvykęs, kad karininkai nereaguodavo į kareivių sveikinimus, jų negražindavo. Tas tuoj buvo koreguota.

                 Sovietų kariuomenėje tarnavę karininkai kurie rodė ištikimybę Lietuvai - dirbo kartu.             

                 Kareivinės remontuotos ir naujos pastatytos. Nustebtumėte pamatę tada ir dabar fotografijas. Kariai gyvena pagal Vakarų standartus.

                 Karių atlyginimai pakelti iš skurdo į valstybei atitinkamą pragyvenimo lygi.

                 1998 metais buvo aktyvuota antra kariuomenės brigada su Štabu Klaipėdoje ir pradėta formuoti kariuomenės rezervo pajėgos teritoriniu principu, kur buvo numatyta skirti parengtus karius jiems baigus aktyvią tarnybą. Iš visų projektų vertinu kariuomenės rezervo kūrimą vieną iš svarbiausių. Tai efektyviausias būdas išlaikyti pakankamas pajėgas, galimą priešą atgrasinti  ir valstybę ginti.   Parengti kariai grįžę į civilinį gyvenimą, organizuoti į karinius vienetus, periodiškai treniruojasi ir per trumpą laiką gali būti mobilizuoti į jau organizuotus būrius, kuopas, batalionus. Tai jau vieningos komandos. Suomija irgi ne didelė valstybė 4,5  milijonai gyventojų turi 350 000 organizuoto rezervo ir 36,000 aktyvios kariuomenes. 1998 metais Lietuva jau turėjo 11,000 rezervo ir 11,000 aktyvios kariuomenės   Dabar liko tik 4,500 organizuoto rezervo ir 11,000 aktyvios.  Vos man baigus tarnybą 2004 metais, dabartinio Užsienio Reikalų ministro, tuo metu Krašto Apsaugos ministro Lino Linkevičiaus teikimu, Seimas panaikino tą brigadą.  Organizuoto Rezervo kūrimo procesas buvo sužlugdytas.         Dabartinis Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas 2008 metais savarankiškai sustabdė ir privalomąją karinę tarnybą rengti piliečius rezervo pajėgoms.

     2009 metais, jau ne Lietuvos kariuomenės vado pareigose,  buvau Ministro pirmininko deleguotas atstovauti vyriausybę Lietuvos Konstituciniame Teisme  nagrinėjamą bylą ar ankstesnė Vyriausybė nepažeidė Konstitucijos 139-tą straipsnį, panaikindama privalomąją karinę tarnybą, kuris konstatuoja vienaprasmiškai kad, „...piliečiai privalo atlikti karo prievolę ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.“

     Juozo Olekos pagrindinis argumentas teisme buvo, kad NATO mus apgins, o mums reikia tik mažos geros kariuomenės, kartodamas Lino Linkevičiaus jau ankstesne poziciją.   Jo manymu šauktinė kariuomenė yra bloga kariuomenė, nes skaitė, kad kariai šauktiniai nemotyvuoti. Kitaip sakant, piliečiai ne motyvuoti savo kraštą ginti.  Pagalvokit – lietuviai nemotyvuoti savo kraštą ginti, todėl amerikiečiai turi mus apsaugoti.

    Nesutinku su Oleku bei kitais kurie Lietuvos jaunimą žemina. Lietuvos jaunimas yra motyvuotas, o geri vadai tą motyvaciją paverčia  į  jėgą.  Akcentuoju  šauktinės kariuomenės svarbą ne vien dėl to, kad tai procesas kuris parengia karius organizuotam kariniui rezervui bei mobilizacijai, bet ir dėl to kad per šį procesą vyksta valstybiškumo ugdymas. Kai žmonės geriau pažįsta ir pasitiki vieni kitais jaunystėje, vystosi valstybės solidarumas. Taip parengti piliečiai  yra naudingi ir hibridinių veiksmų neutralizacijai.  Negaišiu laiko jums aiškindamas kodėl, manau, jūs suprantate. Linkevičius ir Olekas matyt nenorėjo suprasti kaip svarbu formuoti valstybinę valią, ko Lietuva dar ir dabar, po 25 metų nepriklausomybės, stokoja.

   Konstatuodamas, kad 139-tas straipsnis buvo pažeistas, baigiau savo argumentus teisme pareikšdamas, kad „Lietuvos apsauga yra mūsų ir mūsų pačių atsakomybė“.  Lietuvą ginti privalo visi Jos piliečiai, o valstybė privalo juos tam parengti‘. Konstitucija tai ir numato.

   Konstitucinis teismas priėmė sprendimą, kad:

   Piliečiai turi pareigą ginti valstybę.

   Valstybė turi pareigą tinkamai ir laiku piliečius parengti.

   Kitaip sakant, valstybę gina visi jos piliečiai.

              Deja, Teismas paliko Seimui kaip tai įgyvendinti. Tada prasidėjo įvairios nesąmonės ir tik Rusams užgrobus Krymą, ir nors Olekas ramino visuomenę patardamas „miegokit ramiai“, visuomenė pabudo, buvo grįžta daugmaž į prievolę, bet tik su lėšų švaistymo išmokom, ne va tai motyvuoti šauktinius, kad ateitų nešaukti.  O J.Olekas moka kaip švaistyti. Pavyzdžiui, už 20 mil. Eurų pirko 50 Suomiškų šarvuotų sunkvežimių, kurių Lietuvos kariuomenei visai nereikalingi. Lietuva yra tarp Vakarų Europos ir Rusijos transporto kraštas. Samdyti yra pigiau kaip kad eksploatuoti tokią transporto infrastruktūrą, o dar ir šarvuotą.  Kitas švaistymo pavyzdys, tai 16,000 Eurų krašto apsaugai skirtų lėšų  panaudojo Dakaro lenktynininko aprangai, tačiau nerado lėšų sumokėti Lietuvos Rezervo karininkų asociacijos nario mokesčio NATO rezervo asociacijai.  Tai tik pora pavyzdžių.  

              Turiu sakyti, kad virš 10 kritiškai svarbių metų yra prarasta Lietuvai pasirengti atgrasinti galimus pasikėsinsimus prieš Lietuvos suverenumą. Pavojingas laikotarpis kaip tik jau prasidėjo.  

              Ne veltui kalbėjau apie globalizacijos pasekmes ir kas tolimesnėje ateityje laukia Rusijos. Laikas yra Rusijos ir Lietuvos priešas, bet skurstanti Rusija investuoja net 4.5 proc. nuo jos BVP į krašto apsaugą, palyginus su JAV 3.5 procentais.  Žinoma, JAV bendras produktas daug didesnis, bet Amerika be paliaubų kovoja karus Artimuosiuose Rytuose, o Lietuva po 2000 metų gėdingai investuodavo  tik apie 1 procentą, tai iš visų NATO valstybių mažiausiai. Atvirkščiai, Estija dabar yra tarp 5 daugiausiai investuojančių. Tik po Krymo pagrobimo Lietuvos Seimas, jausdamas rinkėjų spaudimą, pradėjo didinti investiciją į apsaugą.

              Lietuva ir kitos dvi Baltijos valstybės gali tikėtis veiksmų iš Rusijos pusės kurie draskys valstybės valią išlikti savo žemės valdytoja. Iš tikrųjų tas procesas jau vyksta kurį laiką.  Esu įsitikinęs, kad tai  tik intensyvės.  Lietuvos politinė padėtis labai trapi ir ji yra išnaudojama.

              Lietuvos rinkėjai dori žmonės bet, kaip ir visame pasaulyje, neturi laiko, nėra pakankamai apsišvietę ar nesidomi kas vyksta plačiau, daugiau rūpinasi savo ekonomine padėtimi ir dabartimi. Lietuvoje prisiveisė daug populistinių partijų, 16 iš viso. Ar tai jau ne suskaldyta valstybė? Todėl nei viena partija nesugeba surinkti dauguma balsų, kad įgyvendinti rinkimų programas. Ir tai jau kartojasi nuo 2000 metų, išskyrus kai Tėvynės Sąjunga /Krikščionys demokratai 1996m laimėjo rinkimus ir sėkmingai valdė 4 metus. Nuo tada koalicinės valdžios su skirtingomis ideologijomis ir populistiniais pažadais žmonių lūkesčių neišpildo. Žmonės keikia, kad valdžia ne efektyvi. O ne efektyvi, kadangi tokius išsirinko. Ministrai, be vadybinės ar profesinės patirties. Kaip kurių patirtis sovietinė.  

   Išnaudoti piktus piliečius atsiranda valstybės „gelbėtojų“, kaip kad turtuolis  Darbo partijos oligarchas Viktoras Uspaskich, kuris žavėjo žmones asmenine charizma ir tuščiais pažadais.  Nors buvo kaltintas nesąžininga buhalterija ir kurį laiką slapstėsi Rusijoje nuo prokuroro ir Lietuvą šmeižė, nepaisant to, buvo Lietuvos piliečių išrinktas į Europos Sąjungos parlamentą, grįžo su imunitetu į Lietuvą. Vėliau imunitetas buvo panaikintas ir pagaliau po kelių metų bylinėjimosi Lietuvoje, nuteistas.  Susimokėjo kelis tūkstančius Eurų baudos ir toliau džiaugiasi geru gyvenimu. Kai Darbo partijos populiarumas smuktelėjo, atsirado proga kitam „gelbėtojui“ milijonieriui  Karbauskiui, kuris kaip ir Uspaskich greitai praturtėjęs. Jo verslas susėjęs su trąšoms ir žemės ūkio technika. Valdo visą grupę bendrovių ir 34 tūkstančius hektarų žemės. Atstovauja  Rusų įmonei kuri gamina kombainus. Pagal DELFI je, Rimvydo Valatkos straipsnį, jis buvo prieš narystę NATO, prieš žemės laisvą pardavimą, prieš ES, pieš Eurą ir prieš paramą Ukrainai.  Apklausose  Valstiečiai – Žalieji populiarumu dabar antroj vietoj po Social Demokratais. Nemanau, kad reikia gilintis, jūs suprantate, tik noriu pasakyti, kad  valstybės politinė padėtis yra trapi ir yra rusų pilnai išnaudojama.  

              Nemanau reikia Jus tikinti, kad Putinas nori Baltijos valstybes užvaldyti. Todėl  kalbėsiu apie du variantus kaip jis galėtų bandyti tai  atlikti.

   Tiesioginis ir greitas ginkluotas puolimas patogiu laiku. Pavyzdžiui, kokios nors krizės metu vienoj iš NATO galingų valstybių, ar per metinius manevrus Baltarusijoje, paruošus provokacinius veiksmus iš anksto.  Provokacijos gali būti susėjos su rusakalbiais lietuviais. Putinas yra pareiškęs, kad jis gins Rusijos piliečius  kur jie bebūtų. Gali išprovokuoti geležinkelio tranzito incidentą per Lietuvą į Kaliningradą, nedelsdamas jėga įvestų karines pajėgas „tvarką“ daryti. Jeigu NATO tuoj pat jėga neatsakytų, derėtųsi metus metų dėl  pasitraukimo sąlygų.

   Invazija, ginti Rusų piliečius lengviau išprovokuoti Latvijoje ar Estijoje, nes ten daugiau jų yra, tačiau pirma užimti Lietuva naudingiau, nes tai užkerta NATO pajėgoms žemės tranzitą į Baltijos valstybės per Suvalkų koridorių. Kyla klausymas  koks būtų Baltarusijos vaidmuo. Rusų  - Baltarusių pratybos vykdavo bendrai, bet Naujoji Baltarusių strategija, jie vadina ją „doktrina“, nėra aiški, nors rašo, kad jų kariuomenė nebus naudojama už jos ribų. Vis dėl to nelabai galima tuo džiaugtis. Lietuva turi būti pasiruošusi, kad bent  Baltarusijos teritorija gali būti panaudota.

   Tokiam variantui geriausia išeitis atgrasinimas NATO  5-to  straipsnio jėga.  Ta jėga turi būti akivaizdi ir politinis sprendimo procesas jėgą panaudoti turi būti iš anksto sutartas. Savalaikis sprendimas  kritiškai svarbus. Šiuo metu vyksta pasitarimai kokias jėgas ir kur jas dislokuoti. Nesigilinsiu į gan sudėtinga karinę strategiją ir kas turi būti atlikta neutralizuoti rusų dislokuotas pajėgas Karaliaučiuje. Galiu tik pasakyti, kad NATO aktyviai šį klausimą analizuoja. Šiuo metu Baltijos valstybėse ir Lenkijoje yra dislokuoti simboliniai kariniai vienetai. Svarstoma, rotacinių principu, dislokuoti po vieną NATO brigadą Lietuvoj, Latvijoj ir Estijoj.

              Jau 1998 metais turėjome planą, palaipsniui pagal biudžetą aktyvuoti tris Lietuvos kariuomenės brigadas sąlyginai iki 2008. Kaip jau minėjau, antra brigada jau buvo aktyvuota ir Jau organizavo skirtą apygardą su rezervo vienetais. Šiandiena jau būtume turėję 3 Lietuvos brigadas.  Dislokavus dar ir NATO brigada, jau būtų pilnai pakankama jėga atgrasinti agresiją.

              Daugiau tikėtinas variantas tai Lietuvos užvaldymas hibridinėmis priemonėmis, nes mažiau rizikinga per nesusipratimą išprovokuoti atvirą karą su NATO todėl Baltijos valstybių atžvilgiu Putinas naudojasi klasta, propaganda, šantažu, melu ir politinių partijų infiltracija. Jis eksportuoja kleptokratiją valstybės vidiniam skaldymui, visuomet viešai demonstruodamas karinę galią, kurią galėtų panaudoti jeigu atsirastų palanki proga ir NATO rodytų abejingumą

              Krymo užgrobimas pažadino Lietuvos visuomenę, požiūris į kariuomenę pasikeitė. Pagaliau suprato, kad geriau investuoti į tinkamas pajėgas atgrasinti priešą kuris tikrai nori Baltijos valstybes pagrobti, taip kaip  pagrobė Krymą. Esamas laikotarpis yra labai svarbus Lietuvos egzistencijai. Lietuvos valdžia turi paruošti planą kaip neutralizuoti hibridinius Rusijos veiksmus kėsinančius privesti Lietuva prie perversmo. Piliečiai turi būti pastoviai informuojami kaip atpažinti potencialias grėsmes. Jos dažnai atrodo nekaltai, kaip  drausti žemės pardavimą svetimtaučiams, arba blokuoti investavimą į suskystintų dujų terminalą. Šiais atvejais  Lietuva laimėjo, nes buvo politinės valios dirbti Lietuvos labui. Manau, kad Putinas naudodamas visas juodas technologijas bandys užvaldyti Lietuvą melu ir klasta per politines partijas.

              Prarastų metų neatgausime, padaryta žala labai skaudi.  Yra vilties, kad po šių metų Seimo rinkimų bus skirti ministrai kurie supras savo atsakomybę ir atkakliai dirbs Lietuvai.  Tikiuosi, kad tokių atstovų kaip Uspaskich (darbo partija), Tomoševski (Lietuvos lenkų)  ir Vytenis Andriukaitis  (socdemas) , kurie mano manymu, kenkia Lietuvos įvaizdžiui,  nebus siunčiami Jos atstovauti Europos Sąjungos parlamente.

   Mažai kas prieš 25 metus tikėjo, kad Lietuva taps NATO nare. Net mes, kurie dėjom visas pastangas kad tai įvyktų, kartais suabejodavom. Manau, kad Kremlius iš vis netikėjo, kad tai įmanoma ir nekreipė daug dėmesio į mūsų bendras pastangas. Sakau bendras, nes esu tikras, kad JAV lietuviai ir visa diaspora labai daug prisidėjo, kad Lietuva būtų priimta į šį galingiausią kolektyvinės gynybos aljansą.  Ši gynybos priemonė duoda daug vilties ir jau virš 25 metai Lietuva laisva, nepriklausoma ir savarankiškai tvarko savo ūkį. Tikiuosi, kad mūsų broliai ir sesės lietuviai nepraras valios likti savo žemės valdovai. Pasitikiu  Lietuvos jaunimu.

   Manau, kad NATO neiširs.  NATO ateitis priklauso nuo JAV.  Tame glaudžiasi ir Lietuvos ateitis. Viliuosi, kad Baltijos ir kitų Centrinės Europos valstybių diasporos susivienys ir ragins savo valdžios atstovus šį sėkminga aljansą tik stiprinti, nes jis užtikrina ir JAV saugumą.  Mums Iššūkis - kaip padėti?

 

Keturios grėsmės:  Putino ambicija; Globalizacija; Mažas gimstamumas; Lietuvių emigracija

 

 

Pranešimas, 2016/10/9;  Jonas A. Kronkaitis;  Čikagoje

Svetainėje lankosi 11 svečių ir nėra prisijungusių narių