Kritinis mąstymas – mąstymas, kai problema sprendžiama siekiant įvertinti žinių apie ją pagrįstumą ir aptikti silpnus, menkiau argumentuotus teiginius. www.wikipedia.org
Demokratinių visuomenių sprendimų priėmėjai – politikai, vyriausybės nariai, prezidentūra ir kt., turėtų būti suinteresuoti skatinti visuomenės kritinį mąstymą. Visuomenės įsitraukimas į problemų svarstymą leidžia priimti sprendimus, kurie naudingi visuomenei. Todėl džiugu, jog KAM ministras Juozas Olekas įsijungė į diskusiją dėl šauktinių išmokų didinimo, nors kai kurios pastabos privertė suklusti: ar nesivadovaujama nuostata, jog karininkai (nors ir atsargoje) privalo neklausti nepatogių klausimų arba neturėti kitos nuomonės?
Svarstydami apie išmokų didinimą šauktiniams, norime platesnės diskusijos šia tema, nes pasak dr. D. Šlekio „diskusijos ir kritinė refleksija yra civilių ir kariškių (beje, ir esančių atsargoje-E.V.) sąntykių esmė“. Norime, kad būtų suprasta, jog klausimų kėlimas ir kitokios nuomonės reiškimas nėra noras, ką nors įžeisti ar sumenkinti, užsidirbti politinius dividendus ar nusitiesti kelius į seimą. Tai nėra organizacijos tikslas, nes susikūrus Lietuvos kariuomenei į ją atėjome vedini patriotinių jausmų ir meilės Tėvynei, ir tų pačių nuostatų laikomės būdami atsargos karininkais.
Noriu pabrėžti, kad Pulkininkų asociacija nėra politiškai angažuota. Vos tik susikūrus asociacijai, BNS spaudos konferencijoje pabrėžėme, jog neesame politinė organziacija ir nesiekiame tokia tapti. Pagrindiniai mūsų tikslai yra deklaruoti asociacijos įstatuose, tačiau norėtume priminti vieną pagrindinių:
– asociacija skatins aktyvesnį visuomenės įsitraukimą į svarbių klausimų, susijusių su nacionalinio saugumo ir gynybos problematika, svarstymą
Pulkininkų asociacija būdama nepriklausoma nevyriausybine organizacija siekia prisidėti prie gynybinio Lietuvos potencialo stiprinimo. Vykdydami savo misiją ir siekdami šių tikslų, esame deklaravę, kad bendrausime ir su visomis politinėmis jėgomis, kurioms yra svarbus nacionalinio saugumo ir Lietuvos gynybinio potencialo stiprinimas.
Noriu pažymėti, kad atsargos plk. V. Malinionio straipsnyje buvo siekiama ne klaidinti visuomenę, bet atkreipti dėmesį į lėšų naudojimo efektyvumą. (Beje, abejones dėl išmokų padidinimo šauktiniams išsakė ir buvęs kariuomenės vadas atsargos generolas majoras Jonas Kronkaitis.)
Ministro priekaištai, kad ats. plk. V. Malinionio komentare šauktinio išmokų suma pateikiama visa, su visais priedais, o PKT kario pateikiama be priedų, yra diskutuotini. Šauktiniai yra aprūpinami gyvenamuoju plotu ir yra maitinami, kai PKT kariai nėra maitinami ir apgyvendinami, dėl to jie gauna priedus: butpinigius ir maistpinigius (ateityje bus pridėti prie atlyginimo). Todėl, norint sulyginti šauktinių ir PKT karių gaunamas realias pajamas, iš PKT karių pajamų sumos turi būti atimtos gaunamų priedų (butipinigių ir maistpinigių) pajamos. Taigi, šauktinių kariuomenė tikrai tampa brangi ir tai veda prie jos neracionalumo.
Kyla natūralus klausimas: kodėl Estijos, kuri jau keletą metų gynybos finansavimui skiria 2% nuo BVP, šauktiniai vidutiniškai uždirba apie 120 Eurų, o mūsų šauktiniai turėtų gauti 330 Eurų, t.y. išmokas artimas profesinės tarnybos kariams? Galima pateikti ir Suomijos pavyzdį, kur šauktiniai gauna 7-12 EUR už tarnybos dieną (dydis priklauso nuo to ar yra eilinis, ar ruošiamas tapti rezervo seržantu, ar karininku), o pasibaigus tarnybai negauna jokių kitų išmokų. Suomijos kariuomenėje labai atsakingai stengiamasi subalansuoti išlaidas ir efektyvumą (cost-effective approach) laikantis principo, kad šauktiniai gynybą daro pigesnę, bet ne brangesnę. Sprendimas atkurti šaukimą į Lietuvos kariuomenę, manau, buvo padarytas remiantis mintimi, kad tai yra efektyvesnis, greitesnis ir pigesnis būdas užpildyti kariais vienetus bei pasirengti rezervą negu turint vien profesionalų kariuomenę.
Be abejonės, socialinis paketas ir išmokos šauktiniams turi būti. Tačiau išmokos šauktiniams turi būti tokios, kad būtų išlaikytos deramos proporcijos tarp šauktinių ir profesionalų. Kitu atveju, ar galima bus ateinančius tarnauti šauktinius vadinti savanoriškai apsisprendusiais, jeigu savanorystė bus brangiai perkama?
Gal vis tik laikantis konstitucinių nuostatų reikėtų revizuoti šaukimo sistemą ir pašaukti jaunuolius iš karto po mokyklos baigimo. Nemanau, kad šauktinių savanoriškumas sumažės. Jauni žmonės sieks, kuo greičiau atlikti pareigą ir po to tvarkyti savo gyvenimą be rizikos, jog teks nutraukti darbą, sukti galvą dėl paimtų paskolų grąžinimo ir t.t. Kita vertus, neproporcingai didelių išmokų šauktiniams mokėjimas (lyginant su profesinės tarnybos kariais) sukuria precedentą, kuris gali komplikuoti galimybę ateityje įvesti visuotinę prievolę. Jeigu blogėjant saugumo situacijai ir didėjant karinio konflikto grėsmei, reikėtų priimti tokį sprendimą, tuomet tai galėtų tapti ne tik didele finansine našta valstybei, bet ir didele kliūtimi tai padaryti. Todėl Pulkininkų asociacija kviečia visus, priimančius sprendimus, neskubėti ir gerai pasverti ar reikalinga didinti išmokas šauktiniams. Taip pat siūlome atsižvelgti į užsienio valstybių praktiką bei pavyzdžius.
Ats.plk. Eugenijus Vosylius
Fondo nuomonė nebūtinai sutampa su autoriaus interpretacija
