Pulkininkų asociacijos interviu užsienio lietuvių dienraštyje ,,Draugas“

ATSARGOS PULKININKAI NORI BŪTI REIKALINGI

 Pulkininkų asociacija. Įsteigta 2015 spalio 14 d. kaip Gynybos paramos fondo ekspertų kolektyvo (angl. think tank) dalis. Šiuo metu organizacija intensyviai dirba su Lietuvos politinėmis jėgomis ir teikia ekspertines išvadas bei rekomendacijas, šviečia visuomenę ir bendradarbiauja su giminingomis organizacijomis visame pasaulyje.

Kodėl nuspręsta steigti asociaciją? Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais, pradėjo kurtis Lietuvos kariuomenė. Į kariuomenę atėjo daug patriotiškai nusiteikusių vyrų, kurie buvo pabaigę institutus, universitetus ir buvo įgiję tam tikrą karininkui reikalingą (tiesa, daugiausia teorinio pobūdžio), įvairių kariuomenės rūšių sovietinę atsargos karininko kvalifikaciją. Kadangi Lietuvos politinė kryptis iš pat pradžių buvo nukreipta į Vakarus, daugumai perspektyvių karininkų anksčiau ar vėliau buvo suteikta galimybė mokytis ir tobulintis vakarų valstybių karinėse mokymo institucijose. Lietuvos karininkai studijavo Danijos, Didžiosios Britanijos, Švedijos, Vokietijos, JAV ir kt. šalių karo akademijose ir kariniuose koledžuose, dalyvavo tarptautinėse pratybose, seminaruose, konferencijose ir t. t. Jie mokėsi 1999 metais įkurtame Baltijos gynybos koledže Tartu, Estijoje. Vakaruose įgytas išsilavinimas padėjo kokybiškai atnaujinti Lietuvos kariuomenės personalą, kuris galėjo svariai prisidėti kuriant visiškai kitokią, Vakarų pavyzdžiu grįsto modelio kariuomenę. Tai taip pat buvo labai svarbus veiksnys, prisidėjęs prie Lietuvos stojimo į NATO. Šie, atkurtos Lietuvos karininkai, prabėgus jau 25 metams po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, suėjus nustatytam amžiui, pradeda išeidinėti į atsargą. 2014–2015 metai buvo tas laikotarpis, kai nemažai pulkininko ar pulkininko leitenanto laipsnį turinčių karininkų tapo atsargos karininkais. Net ir palikę kariuomenę karininkai nėra linkę tyliai tūnoti kažkur kamputyje, o ir toliau bendrauja, susitikinėja, aptaria politikos aktualijas, kariuomenės vystymosi peripetijas. Geopolitinės situacijos blogėjimas regione, Rusijos agresyvėjimas tik paspartino apsisprendimą nebūti tik „pensininkais”. 2015 metų rudenį keleto bendraminčių grupė nutarė, kad reikia „nepadėti į stalčių” tarnybos laikotarpiu ir mokymosi institucijose įgytos patirties ir žinių, o susiburti į asociaciją, kurioje būtų galima turimą patirtį ir ekspertizę prasmingai panaudoti prisidedant prie Lietuvos nacionalinio saugumo ir gynybos stiprinimo.

Apie Pulkininkų asociaciją pasakoja atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis, buvęs sausumos pajėgų štabo viršininkas, Gynybos paramos fondo vadovas ir Pulkininkų asociacijos steigėjas, valdybos narys bei atsargos pulkininkas Eugenijus Vosylius, buvęs generolo Jono Žemaičio Lietuvos Karo akademijos viršininkas, Pulkininkų asociacijos direktorius ir Gynybos paramos fondo dalininkas.

 Vaidotas Malinionis: Pirmiausia, mes siekiame bendradarbiauti su vyriausybinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis. Tai politinės partijos ir vykdomoji valdžia (ministerijos ir pan.). Sieksime glaudaus bendradarbiavimo su įstaigomis, judėjimais ir organizacijomis Lietuvoje ir užsienyje. Jau esame užmezgę ryšius su RAND ekspertų centru (think tank), turinčiu savo padalinius JAV ir Europoje, Briuselyje, tarp jų Jamestown Foundation, su kurio prezidentu Glen Howard kaip tik šiomis dienomis susitinkame Vilniuje.

Norime tampresnio bendradarbiavimo su Seimu, su politinėmis partijomis, kurios nori su mumis diskutuoti ir pageidauja mūsų pagalbos – padėtume joms suprasti šios dienos aktualius geopolitinius procesus, pagelbėti parengti gynybinės strategijos dalis priešrinkiminėse programose. Su kai kuriomis jau buvome susitikę. Jos pritaria mūsų ketinimams bendradarbiauti ir teigia, kad mes būtume jiems naudingi, nes jiems tokių ekspertizių labai reiktų, kadangi jų lig šiol neturi.

Norėčiau pabrėžti, kad yra viena mūsų valstybės problema – Seimas, kaip labai svarbi įstatymų leidybos organizacija, neturi nei vieno Seimo nario – atsargos kariškio, tarnavusio Lietuvos kariuomenėje. Kitų Europos ar pasaulio valstybių parlamentuose jų yra, ir nemažai. Mūsų nuomone, tai yra tam tiktas pavojus – labai svarbi įstatymų leidybos įstaiga neturi gynybinių strateginių klausimų ir problemų ekspertų bei patarėjų. Jie labai lengvai gali padaryti didelių ir net nebeatitaisomų klaidų. Štai todėl norime prisidėti savo žiniomis ir patirtimis prie šalies politinio ir visuomeninio gyvenimo.

 Eugenijus Vosylius: Kaip Vaidotas ir sakė – Lietuvos politinės partijos neturi pakankamai ekspertų. Dažnoje užsienio valstybėje tai yra sveikas lobizmas, netgi kaimyninėje Lenkijoje buvę kariškiai labai aktyviai dalyvauja politinėje veikloje, partijose. Dėlto lenkai parlamente ir vyriausybėje turi karinę ekspertizę. Jie, ruošiant bet kurį įstatymą, gali ir turi pas ką paklausti nuomonės, pasitikrinti ar teisinga linkme einama. Žinoma, pas mus yra speciali organizacija – Krašto apsaugos ministerija, ir jos galima paklausti nuomonės, patarimo ar ekspertizės, tačiau visada labai sveika turėti nuomonę iš šalies – alternatyvią, ne vykdančiosios valdžios nuomonę. Lietuvoje dabar Seimo ir vyriausybės daugumoje, jie valdo, netgi dabartinis Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas taip pat yra socialdemokratas…

Niekas niekam dabar neprieštarauja, visiškai nėra kritines nuomonės. Mūsų misija ir būtų – į visus procesus, nacionalinio saugumo ir gynybos srityse vykstančius valstybėje, pažiūrėti tarsi iš šono ir kritiškai įvertinti. Ne kam nors kenkiant, tačiau priešingai – padedant. Pagrindinis tikslas yra padėti visoms institucijoms stiprinti nacionalinį saugumą, krašto gynybą. Mes jau nebedėvime kariškų uniformų, esame atsargoje, tačiau manome, kad galėtume būti naudinga visuomenės dalis. Visi visuomeniniai judėjimai turi stiprėti. Kuo daugiau valstybėje piliečių, besirūpinančių pačia valstybe, tuo valstybė stipresnė.

Yra teorija, apibrėžianti kas yra nacionalinis saugumas. Tai yra tarsi trikampis: viršuje – valstybė, o jo apačioje – visuomenė ir kariuomenė. Visos trys šios institucijos privalo būti vienodai stiprios. Dabar mes matome, jog Lietuvoje visuomenė yra viena silpniausių grandžių. Todėl vienu iš Pulkininkų asociacijos tikslų yra visuomenės švietimas nacionalinio saugumo ir gynybos klausimais. Visuomenės išsilavinimo lygis yra vienas iš kriterijų rodančių tos visuomenės brandumą, jos pasirengimą dalyvauti šaliai svarbių klausimų sprendime. Tačiau profesinis ar akademinis išsilavinimas – tai dar ne viskas. Valstybėje yra daug kitų dalykų, kurie daro įtaką visų piliečių gyvenimui, egzistencijai. Juk piliečiams turi rūpėti ne tik ekonominiai, socialiniai, bet ir valstybės saugumo reikalai. Valstybės nacionalinio saugumo sąrangoje yra svarbi ne tik kariuomenė, bet taip pat ir visuomenė, kurios pažiūros, pilietinis aktyvumas ir valstybės reikalų suvokimas yra labai svarbūs veiksniai nacionaliniam saugumui. Kai kas gali prieštarauti, jog negalima visos visuomenės paversti militarizuota– tam yra kariuomenė, policija, sienos apsaugos tarnyba ir t. t., kurios tam ir yra išlaikomos iš mokesčių mokėtojų pinigų, kad gintų valstybę. Žymus prieškario Lietuvos filosofas Antanas Maceina yra rašęs, jog rūpinimasis valstybės gynybos reikalais, rengimasis ginti savo Tėvynę nėra joks militarizmas. Militarizmas yra karo propagavimas, raginimas ir ruošimasis užpulti kitą šalį. O mes manome, kad kuo didesnė visuomenės dalis domėsis šiais klausimais, tuo didesnis bus jų atsparumas Rusijos propagandai, dezinformacijai, tuo daugiau rėmėjų turės Lietuvos kariuomenė, tuo daugiau piliečių aktyviai dalyvaus įvairių su gynyba susijusių klausimų sprendime. Visuomenė turi suprasti kokios yra grėsmės valstybei.

 Vaidotas Malinionis: Visuomenė grėsmes gal ir supranta, tačiau ji nemano, kad galėtų dalyvauti savęs pačių, o tuo pačiu ir valstybės gynime. Tikrai šis suvokimas dabar yra labai menkas. Patys aukščiausieji valstybės strategai nelabai gerai žino, kas yra organizuotas rezervas, kam gi tie šauktiniai… Pagaliau mūsų valdžia negali atsakyti, ar mes ruošiamės totaliam karui, ar tik limituotam? Limituotas karas – kai valstybė kariauja dėl nedidelės savo teritorijos, kai naudojama vien tik kariuomenė, o totalus karas – kuomet valstybė kariauja dėl savo išlikimo. O tai turi būti ir kariuomenės, ir visuomenės, ir valdžios reikalas. Mes turime paklausti: ar mes norime ruoštis totaliam karui, ar esame pasiryžę kariaut dėl savo valstybės išlikimo. Atsakius į šituos klausimus, visuomenė pati apsisprendžia, ir tuomet žino, kam yra pasiruošusi, į ką ji yra įtraukiama. Apsisprendus, atsakius į šitą klausimą, atsiranda pasitikėjimas NATO partneriais, pasitikėjimas visuomene, valstybės institucijomis. Vaizdžiai pasakius, matote artėjantį lietų – pasiruošiate skėtį. Bet kai kurie žmonės ar valstybės vadovai galvoja, jeigu aš išsitrauksiu skėtį – tuo išprovokuosiu lietų. Manytume, jog tai klaidinga nuostata.

 Eugenijus Vosylius: Pažiūrėkite, dar iki 2014-ųjų metų, iki Ukrainos okupacijos, dauguma būtų sakę – o nuo ko gi čia mes turėtume gintis? Na ir kas gi čia mus puls? Dėlto ir politikai buvo skeptiški, jie klausė: „Kam čia tie du valstybės bendro vidaus produkto (BVP) procentai šalies gynybai? O kam reikalinga šauktinių kariuomenė?”. Žmonės negalvojo ir nematė, kad pavojus tyko, kad jis čia pat. Buvom įpratę gyventi taikoje. Tiesa, taip galvojome ne vien mes – lygiai taip pat galvojo Europa, didžiųjų valstybių vadovai ir strategai. Jie nuolat skelbė, propagavo, jog Rusija – mūsų geri draugai, jie eina demokratėjimo link… Tačiau iš tiesų pamatėme, jog ramybė buvo tik iliuzija, apgaulė, nes tikrovė visai kitokia, ji daug rūstesnė ir pavojingesnė. Juk dabar net vokiečiai pripažino, kad tai buvo didelė jų užsienio politikos klaida. Vokietija Rusijai siuntė technologijas, statė jiems ištisus karinius miestelius, kuriose rusų karinės specialiosios pajėgos galėjo treniruotis… Gerai, kad nors dabar pripažino savo neįžvalgumą. Pas mus taip pat daugelis nematė didžiulės Rusijos grėsmės. Ir lig šiol daug žmonių šitaip negalvoja, kokie rimti pavojai mūsų tyko iš rytų kaimynų. O iš kitos pusės, jie lig šiol galvoja: na kokia gi čia mūsų šalis, kai norės, per valandą mus pervažiuos jų tankai. JAV dabar labai aiškiai pamatė grėsmes ir, kaip ir Vokietija, pervertina savo pozicijas Rusijos atžvilgiu.

Mes nesiekiame, kad mūsų žmonės gyventų baimėje. Mūsų organizacijos uždavinys – šviesti visuomenę, kad ši matytų ir blaiviai suvoktų tikrąją padėtį. Mūsų asociacijos nariai rašo ir rašys šviečiamuosius straipsnius.

Mes taikome į strateginių sprendimų priėmėjus, tai yra į įstatymų leidėjus, nuo kurių priklauso ir priklausys mūsų šalies saugumas bei gynyba. Tačiau nepatarinėsime kokią ginkluotę reiktų įsigyti, kokio kalibro, už kokią kainą… Šiems klausimams jie turi didžiulį patarėjų ir ekspertų būrį. Sieksime, jog visos partijos į savo rinkimų programas įrašytų deramas, adekvačias krašto gynybos ir saugumo nuostatas. Dabar vos viena-kita partija yra įrašiusi po vieną trumputį sakinį ar po dvi eilutes. Argi gali partijos savo rinkimų programose net neužsiminti apie krašto gynybą? O tokių partijų, dabar esančių Seime, yra didžioji dauguma.

 Vaidotas Malinionis: Strateginiame lygmenyje yra ir Seimas, Krašto apsaugos ministerija, Prezidentūra, visi įstatymų leidėjai ir vykdytojai. Jeigu reiks – mes atliksime apklausas, visais būdais šviesime visuomenę.

 Eugenijus Vosylius: Kalbant, apie tuos pačius kariuomenės šauktinius. Viena partija sako, kad jie būtini, kita partija sako – galėtume ir be jų apsieiti. Mūsų nuomone – jie yra būtini, nes kitu atveju valstybė neturės rezervo. Be to, jaunuoliai pabuvę kariuomenėje daug ką pervertina, išauga jų pilietiškumas, dažnai apsisprendžia likti profesionaliais kariais.

 Vaidotas Malinionis: Mūsų galva yra pavojinga siųsti signalus, kad Lietuvos kariuomenėje šauktiniai bus tik iki 2020-ųjų metų. O tokie pasisakymai iš Seimo dabar girdimi labai aiškiai. Viena ateinanti valdžia sako: bus šauktinių kariuomenė, ateina kita – sako bus profesionalūs kariai. Baisu. Lėšų švaistymas, jokio nuoseklumo ir toleregiškesnio požiūrio.

 Eugenijus Vosylius: Mes matome daugybę darbų, kuriuos privalu atlikti jau dabar, o ne kažkada vėliau, o gal ir niekada, nes, pasikeitus valdančiajai daugumai Seime, ims ir vėl persigalvos. Taip tikrai negalima. Politikai nuolat žaidžia valstybės saugumo klausimais. To negali būti.

Mes neskaidome lietuvių į išeiviją ir gyvenančius čia, Lietuvoje. Mes galvojame apie visumą tautiečių, gyvenančių pasaulyje. Manome, kad gyvenantiems kitur labai svarbu žinoti, kas darosi Lietuvoje, jausti jos pulsą, mes žinome, jog jie neabejingi mūsų valstybei, jos saugumui. Galvojame, kad jiems svarbu sužinoti apie mūsų asociaciją, apie mūsų nuostatas bei tikslus. Pagaliau, dauguma išeivių turi giminių, artimųjų Lietuvoje, kurių saugumas išeivijai tikrai, manau, rūpi.

 Vaidotas Malinionis: Mes norime, kad pasklistų žinia ir apie Gynybos paramos fondą (angl. National Defence Foundation). Šis fondas – tai organizacija, akumuliuojanti įvairių demokratinių judėjimų resursus. Manome, jog Pulkininkų asociacija yra puiki investicija. Nes jeigu jūs nusamdote pulkininką, žinote, jog jis yra baigęs pačius prestižiškiausius koledžus, turi darbo NATO struktūrose patirties, be to jis turi puikiausius visame pasaulyje ryšius, gali šnekėti su įvairiomis institucijomis. Esame pasiruošę ir visiškai pajėgūs šviesti visuomenę ir politikus, esame patikimi partneriai.

Mes atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos regiono saugumas smarkiai susvyravo ir ateitis yra neaiški, todėl, siekdami konsoliduoti pastangas šio regiono saugumo stiprinimui kviečiame suremti pečius bendriems darbams.

 Facebook paskyraPulkininkų asociacija. Association of Colonels

 Fondo tinklapiswww.fondas.eu

Parengė Vitalius Zaikauskas

Perspausdinta iš užsienio lietuvių dienraščio „Draugas“, http://www.draugas.org/

Gynybos paramos fondas