Visi žinome, kad Lietuvių tauta buvo praradusi savo valstybę, tuo pačiu ir nepriklausomybę jau du kartus. Paskutinioji pusę amžiaus turkusi Sovietų okupacija kažkada atrodė, kaip neįveikiams jungas, kuris tęsis amžinai, tačiau susidarius palankioms istorinėms sąlygoms ir nusilpus okupaciniam režimui 1988 metais susikūręs Sąjūdis iškilo kaip veiksmingiausia nesmurtinio pilietinio pasipriešinimo ir kovos forma.
Sąjūdis buvo puiki organizacinė priemonė, kuri suvienijo lietuvių tautą ir atvedė ją į Nepriklausomos valstybės atkūrimą. Atkurta Lietuvos nepriklausomybe mes pagrįstai džiaugiamės ir didžiuojamės jau 30 metų. Tačiau laikas nuo laiko prasimuša mintis apie „valstybės neturėjimo“ jausmą, kuris ypač pasitvirtina krizių laikotarpiais ir pasireiškia negebėjimu atitinkamoms valstybės institucijoms veikti, ko pasėkoje visuomenė ima veikti pati ir tarsi tampa alternatyva toms institucijoms. Deja, kartais labai prasta alternatyva. Atgauti valstybingumą Lietuvoje buvo bandoma nuo seno: 1794 m., 1830-1831 m., 1863 m. sukilimai, 1941 birželio įvykiai, pokario ginkluota rezistencija. Visais šiais atvejais buvo bandoma atsikovoti valstybingumą tada, kai jis jau prarastas.
Veiksmingiau būtų taip tvarkytis, kad nebūtų nei prielaidų nei priežasčių prarasti valstybės, t.y. nuosekliai plėtoti įvairius valstybės išgyvenamumui svarbius pajėgumus: visuomenės pilietiškumą, karines pajėgas, ruošti karius ginti kraštą, formuoti ir rengti karinį rezervą, mobilizacijos struktūras bei stiprinti kitas gynybines ar civilinės saugos organizacijas. Jei to nedaroma palankiu (taikos) metu, tiek gynybiniu, tiek krizių valdymo aspektu valstybė silpsta ir dažniausiai būna prarandama ją okupavus stipresniam ar gudresniam priešui. Tada jau prarastą valstybingumą vėl atkūrinėja sukilėliai, partizanai ar sąjūdiečiai. Tai yra mūsų visų tragiška istorija. Paskutinis valstybės praradimas mums kainavo labai daug: po 1940 metų Lietuva neteko 1/3 savo gyventojų – tiek mūsų žuvo, buvo ištremta į Sibirą ar pasitraukė į Vakarus. Nors akivaizdu, kad mūsų istorijoje toli gražu ne visi sąjūdžiai buvo sėkmingi, daugelio Lietuvos piliečių mintyse Lietuvos sąjūdžio principinė koncepcija ir metodas išliko kaip labai sėkminga kovos prieš ką nors priemonė. Tačiau dabar Sąjūdžio naratyvas grėsmingai įtakoja kai kuriuos mūsų esminius sprendimus, kurie gali būti labai reikšmingi mūsų nepriklausomybės išsaugojimui ir tautos išlikimui.
Skaityti daugiau: www.15min.lt
